išspardyti

išspardyti
išspárdyti tr. NdŽ 1. K, BzF174, Rtr spardant išvaryti: Visi šeimyniečiai i išspárdė marčią iš pirkios Prng. 2. Š spardant pašalinti iš vietos, išdaužti: Vinys buvo po nagais kalamos, dantys batuotomis kojomis iš burnos išspardomi Pt. Ei, kad aš būčiau mandri mergytė, aš išspardyčiau grind[os] akmenužius KlvD115. ^ Neiššaudyk parako į žvirblius, kad zuikiai akis neišspárdytų Erž. 3. spardant apdaužyti: Vaikis išspárdė subinę tai paleistuvei Krš. 4. BM401(Slnt), Krš spardant išmindyti, ištrypti: Sulindo karvės į daržą, burokų ne tiek suėdė, kiek išspárdė Vkš. Tę jie šoko, išspárdė visą kiemą Plv. Taip supykęs, kad kuo žemės neišspardęs Žem. 5. Sd, Všv spardant išžarstyti, išsklaidyti, iškapstyti: Ji buvo tuos obuolius išspárdžius į šalis Vlkv. Velnias pečiuj išspardė ugnį ir sudegino namą LTR(Auk). ^ Kielė išspardo ledą VP25. Pilnas staldas raudonų arklių, vienas juodas įejęs išspárdo (anglys ir žarsteklis) Prk. 6. Lž išminti staklių pakojas audžiant: Audėjos visokius moka raštus išspárdyti Šts. Tus visus išsiraitymus reik išspárdyti Žeml. 7. refl. KŽ kurį laiką spardytis: Arkliai visą naktį išsispárdė, išžvingavo Š. 8. refl. Rtr, Š, KŽ spardantis išlįsti, išsikapanoti: [Kūdikis] išsispardo iš vystyklų ir ima žaisti su savo kojytėmis I.Simon. | prk.: Susiedeli, kaip beišsispárdei nu smerčio? Dr. 9. refl. tr. kratant nusiauti (batus): Įejo į kambarį, batelius išsispárdė i sėda Pln. \ spardyti; apspardyti; atspardyti; įspardyti; išspardyti; nuspardyti; paspardyti; persispardyti; praspardyti; prispardyti; suspardyti; užspardyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • išspardyti — išspárdyti vksm. Keli̇̀ výrai užšóko ant automobi̇̀lio ir išspárdė jõ stiklùs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • paspardyti — tr. NdŽ 1. kiek padaužyti spardant: Akvilė paspardė staktą ir nuėjo prie virtuvės lango J.Avyž. 2. KŽ kojomis kiek pavarinėti: Vaikai išėjo sviedinio paspardyti DŽ1. 3. refl. KŽ bėgant, šokant pakiloti, pakraipyti kojas: Anie pasispardydami šoka… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apspardyti — tr. 1. Š, Rtr, Ser smogiant kojomis apmušti, apdaužyti: Ponas apspardė baudžiauninką rš. Reikėjo ne tiek aną apspardyti už tą kriokavimą, už tą vagystę Trk. 2. KŽ apkapstyti, aprausti užpakalinėmis kojomis: Šuo apspardęs kupstą palieka J. 3. refl …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atspardyti — Š, Rtr, NdŽ, KŽ; SD217, Sut, N 1. intr. duoti atgal spyrį spardančiam: Arklys atspardys, jei tu spirsi jam, jei kas jį spardytum J. | refl. Ser. 2. tr. LVI194, Ser spardant nublokšti šalin, pašalinti: Atspardyk tuos grumstus nuo pasienio, nuo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išburti — 2 išbùrti, ìšburia, išbūrė tr. 1. išpainioti, išnarplioti: Kas čia begali šituos siūlus išbùrt Užp. | refl.: Supainios visus taip, kad ir išsiburti nebegalėsime rš. 2. išspardyti, išversti: Kap pradėjo dūkti, tai visus šiaudus iš lovos išbūrė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išraitymas — išraĩtymas sm. (1) 1. DŽ1 → išraityti 4. 2. vingiuotas ornamentas: Atsirado ji vienkinkiame važelyje, nudažytame žibuliuojančiais dažais su visokiais išraitymais iš abiejų pusių J.Balt. Žmogus niekuomet neatsižiūri į tuos išraitymus,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išspardymas — išspãrdymas sm. (1) NdŽ, KŽ → išspardyti 1. spardymas; atspardymas; išspardymas; nuspardymas; paspardymas; prispardymas; suspardymas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištaižyti — tr. 1. ištalžyti: Žiogrį ištraukęs piemeniui, gyvuliui šonus ištaižė rš. 2. išmaigyti: Ve, [sukirmiję] baravykai ištaižyti (išspardyti) Bt. taižyti; ištaižyti; sutaižyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištaškyti — 1 ištaškyti K, BzF187, Rtr, NdŽ, KŽ; N, M, L 1. Š, KŽ iter. ištėkšti 1: Aš ištaškiaũ visą vandenį su tėkštuvu J. Kaip davė lėkštėn, ir viską ištãškė Trgn. Mūs balą varlės ištãškė, baigia džiūt Dkš. Numyniau takelį į vieškelėlį, ištaškiau upelę …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išverti — išverti, ìšveria, išvėrė tr. Š, Rtr, LVI828, NdŽ, KŽ 1. išdurti: Išvėrė akį vaikui Rš. Neskilok su kačergom, da akis katram išversi Ktk. | refl. tr.: Visą poakį išsivėrė – nematė žibintuvo Kpč. Obelų šakos nenupjaustytos, gali eidamas akis… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”